- vylėjas
- vylė́jas (-is), -a smob. (1) NdŽ, vylėjỹs, -à (3), vylė̃jas KŽ apgavikas: Vylėjỹs, kurs nuvilia J. Todrin apskųstas it vylėjas, jog, galėdamas parionis pavalioti, nieko nenuveikęs VoL187. Apskundė piršlį kaipo melagį ir vylėjį S.Dauk. ║KŽ suviliotojas, suvedžiotojas: Oi berneli, oi jaunasis, kad nujosi pri mergelių, nebūki vylėju D7.
Dictionary of the Lithuanian Language.